Mokesčiai

Mokestinės rizikos valdymas tebėra viena didžiausių problemų, su kuria susiduria investuotojai visame pasaulyje. Padedame klientams sumažinti šią riziką ir optimizuoti savo mokestinę padėtį.

Turime patirties ir žinių, padedančių spręsti specifines klientų teisines problemas, dažnai kylančias sudėtinguose sandoriuose ir galinčias turėti reikšmingą mokestinį poveikį.

Konsultuojame klientus tiesioginių ir netiesioginių mokesčių klausimais, taip pat esame pasirengę atstovauti jiems visais sudėtingų mokestinių ginčų sprendimo etapais.
Pagrindiniai projektai šioje srityje

Susisiekite

Gintaras Balčius

Mokesčių konsultantas

Mokesčių praktikos vadovas
crypt:KzM3MCA2ODc3NzcxMw==:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86Z2ludGFyYXMuYmFsY2l1c0BlbGxleC5sdCI+Z2ludGFyYXMuYmFsY2l1c0BlbGxleC5sdDwvYT4=:xx
Komanda

Antanas Butrimas

Asocijuotasis teisininkas

crypt:KzM3MCA2NDAgNDEwMzE=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86YW50YW5hcy5idXRyaW1hc0BlbGxleC5sdCI+YW50YW5hcy5idXRyaW1hc0BlbGxleC5sdDwvYT4=:xx

Ingrida Kemežienė

Ekspertė

crypt:KzM3MCA2ODIgNTI1MzU=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86aW5ncmlkYS5rZW1lemllbmVAZWxsZXgubHQgIj5pbmdyaWRhLmtlbWV6aWVuZUBlbGxleC5sdCA8L2E+:xx

Rūta Švedarauskienė

Asocijuotoji konsultantė

crypt:KzM3MCA2NDAgNDEwNTYg:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86cnV0YS5zdmVkYXJhdXNraWVuZUBlbGxleC5sdCI+cnV0YS5zdmVkYXJhdXNraWVuZUBlbGxleC5sdDwvYT4=:xx

Edita Masiulė

Teisininkė

crypt:KzM3MCA2MTEgMzczNDk=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86ZWRpdGEubWFzaXVsZUBlbGxleC5sdCI+ZWRpdGEubWFzaXVsZUBlbGxleC5sdDwvYT4=:xx

Dr. Robertas Čiočys

Partneris

Įmonių susijungimo ir įsigijimo, privataus kapitalo ir verslo steigimo praktikos vadovas
crypt:KzM3MCA2ODMgMzM0MTM=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86cm9iZXJ0YXMuY2lvY3lzQGVsbGV4Lmx0Ij5yb2JlcnRhcy5jaW9jeXNAZWxsZXgubHQ8L2E+:xx

Ramūnas Petravičius

Partneris

crypt:KzM3MCA2ODc3OTgyMw==:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86cmFtdW5hcy5wZXRyYXZpY2l1c0BlbGxleC5sdCI+cmFtdW5hcy5wZXRyYXZpY2l1c0BlbGxleC5sdDwvYT4=:xx

Laura Razulevičiūtė

Jaunesnioji teisininkė

crypt:KzM3MCA2OTggNTA5Njg=:xx
crypt:PGEgY2xhc3M9ImVtYWlsIiBocmVmPSJtYWlsdG86bGF1cmEucmF6dWxldmljaXV0ZUBlbGxleC5sdCI+bGF1cmEucmF6dWxldmljaXV0ZUBlbGxleC5sdDwvYT4=:xx
Praktikos srities naujienos
Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys: EBPO gairės COVID-19 kontekste
Daugiau

Pagrindiniai šios srities projektai

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys: EBPO gairės COVID-19 kontekste
2021-02-01
 
2021 m. sausio 21 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė atnaujintas „Gaires dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių (DAIS) ir COVID-19 pandemijos poveikio“ (Gairės) (čia).

Gairėse pateikiamos rekomendacijos dėl DAIS nuostatų aiškinimo ir taikymo laikotarpiui, kai dėl COVID-19 pandemijos, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą, buvo įvesti įvairūs apribojimai, įskaitant ir mobilumo suvaržymą. Didžiausias dėmesys Gairėse skiriamas:
  • fizinių asmenų rezidavimo statuso nustatymui mokesčių tikslais,
  • nuolatinės buveinės pripažinimui bei
  • pajamų, susijusių su darbo santykiais, apmokestinimui.
Nors Gairėse pateiktos rekomendacijos nėra privalomos, EPBO pabrėžia su mokesčiais susijusio tikrumo / apibrėžtumo poreikį mokesčių mokėtojams ir todėl skatina skirtingų valstybių mokesčių administratorius pateikti oficialius nacionalinius DAIS nuostatų taikymo COVID-19 pandemijos kontekste paaiškinimus. Kaip gerąją praktiką, EBPO į Gaires įtraukė kai kurių valstybių mokesčių administratorių jau pateiktus išaiškinimus.

Pagal EBPO atnaujintas Gaires:
 
  • Darbo funkcijų vykdymas iš namų kitoje valstybėje neturėtų sukurti nuolatinės darbdavio buveinės toje valstybėje, jeigu darbuotojas dirba nuotoliniu būdu dėl (i) visuomenės sveikatos apsaugos ar  (ii) valstybės institucijų sprendimo.
  • Darbo funkcijų vykdymas ar agento veikla kitoje valstybėje nei įsikūręs darbdavys / įmonė neturėtų tenkinti nuolatinumo kriterijaus ir, atitinkamai, neturėtų sukurti nuolatinės buveinės, jeigu tokia veikla kitoje valstybėje atliekama dėl (i) visuomenės sveikatos apsaugos ar (ii) valstybės institucijų sprendimo.
  • Laikas, kai darbai statybos aikštelėje ar statybos arba įrengimo projektas buvo sustabdyti dėl (i) visuomenės sveikatos apsaugos ar (ii) valstybės institucijų sprendimo, neturėtų būti įskaitomas į projekto vykdymo laiką, nuo kurio priklauso nuolatinės buveinės konstatavimas.
  • Bendrovė neturėtų būti pripažįstama kitos valstybės, iš kurios dėl COVID-19 pandemijos laikinai dirba jos valdybos nariai ar vadovai, rezidente mokesčių tikslais.
  • Gyventojo rezidavimo valstybė mokesčių tikslais neturėtų pasikeisti, jeigu gyventojas dirba iš kitos valstybės dėl (i) visuomenės sveikatos apsaugos ar (ii) valstybės institucijų sprendimo. Atitinkamai, toks laikotarpis, praleistas kitoje valstybėje, neturėtų būtų įskaitomas į 183 dienas, kai sprendžiama dėl kitos valstybės mokesčių rezidento samdomojo darbo apmokestinimo valstybėje, kurioje yra faktiškai dirbama.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) išaiškinimų dėl DAIS nuostatų taikymo COVID-19 pandemijos kontekste dar nėra pateikusi. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad artėja gyventojų pajamų mokesčio bei pelno mokesčio deklaravimo laikotarpis, oficialūs VMI išaiškinimai būtų ypatingai svarbūs, kadangi pagal dabar galiojančius teisės aktus bei išaiškinimus, jokios išimtys, susijusios su COVID-19 pandemija, mokesčių rezidavimo statuso nustatymui ar pajamų, susijusių su darbo santykiais, apmokestinimui Lietuvoje nėra taikomos.
Nekilnojamojo turto apmokestinimas 2021 m. Pokyčių apžvalga
2021-01-26
 
Nekilnojamas turtas ir jo apmokestinimas nuolat sulaukia įvairiausių diskusijų. Kokios mokesčio naujovės numatytos 2021 metais?

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (VMI) 2021 m. sausio 14 d. informaciniame pranešime „Dėl nekilnojamojo turto, vertinamo masiniu būdu, mokesčių verčių nustatymo“ (čia) atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis už 2021 m. turės būsi apskaičiuojamas pagal naujas VĮ „Registrų centras“ nustatytas mokestines vertes. VMI taip pat pasisakė dėl fiziniams asmenims taikomo NT neapmokestinamojo dydžio. VMI nurodė, kad fiziniai asmenys, esantys santuokoje ir, atitinkamai, jos metu įgiję, pasistatę ar įsigyjantys NT, bendrai didesniu NT neapmokestinamuoju dydžiu galės pasinaudoti tik jeigu nuosavybės teisė į tokį NT Nekilnojamojo turto registre bus įregistruota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Jeigu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre nebus įregistruota, VMI preziumuos, jog NT nuosavybės teise priklauso tik vienam iš sutuoktinių ir mokestį apskaičiuos tik tam vienam fiziniam asmeniui, t. y. NT vertė nebus dalinama sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Tuo tarpu Civilinio kodekso (CK) nuostatos sako kitaip. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Taigi, turime VMI prezumpciją dėl nuosavybės teisės pripažinimo tik vienam iš sutuoktinių, kuri neatitinka CK įtvirtinto sutuoktinių turto teisinio režimo.

Be abejo, galimybė juridinį faktą apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistruoti yra. Tai galima padaryti elektroniniu būdu, tačiau tai mokama paslauga ir šia galimybe gali pasinaudoti asmenys, turintys elektroninį parašą. Elektroniniu būdu pasirašyti neturintiems galimybės, tektų vykti tiesiogiai į VĮ „Registrų centras“.
Žinoma, juridinio fakto apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę įregistravimas VMI palengvintų NT mokesčio administravimą, nes taptų lengviau identifikuoti konkrečiam asmeniui taikomą NT neapmokestinamąjį dydį, tačiau nurodyto juridinio fakto neįregistravimas negali būti pakankamas pagrindas iš karto netaikyti mokesčio mokėtojams (sutuoktiniams) pagal NT mokesčio įstatymą priklausančio NT vertės padalinimo lygiomis dalimis.
 
Svarbiausi nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioję mokesčių įstatymų pakeitimai
2021-01-05
 
  1. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai:
  • Riba, nuo kurios taikomas didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas su darbo santykiais susijusios pajamoms, sumažinta nuo 84 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 60 VDU. 20 proc. GPM tarifas su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas, kai metinės asmens darbo užmokesčio pajamos neviršija 60 VDU, kuris 2021 m. lygus 81 162 EUR. Atitinkamai, darbo užmokesčio daliai, viršijančiai 60 VDU (81 162 EUR), taikomas 32 proc. GPM tarifas.
  • Minimalią mėnesinę algą (MMA) 2021 m. padidinus iki 642 EUR, padidėjo ir neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų komandiruočių į užsienį dienpinigių suma. GPM neapmokestinama visa Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį lygus arba didesnis už 1 059,30 EUR (642 Eur x 1,65).
  • MMA 2021 m. padidinus iki 642 EUR, padidėjo riba, iki kurios su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Mėnesinė riba, iki kurios taikomas NPD, 2021 m. sieks 2 864,22 EUR (padidėjo nuo 2 712,26 EUR (2020 m.), atitinkamai, metinė NPD riba padidėjo iki 34 370,67 EUR (2020 m. metinė NPD riba siekė 32 547,16 EUR).
  • 2020 m. gruodžio 18 d. įsigaliojo pakeitimas, pagal kurį gyventojai savo mokamą GPM galės mažinti iš apmokestinamųjų pajamų atskaitydami įmokas, sumokėtas ne tik už pirmą profesinį mokymą arba pirmas studijas (iki tol galiojusi lengvata buvo taikoma tik įmokoms už  pirmos kvalifikacijos ar pirmojo aukštojo išsilavinimo įgijimą). Lengvata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
  1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai:
  • Riba, iki kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, sumažinta nuo 84 VDU iki 60 VDU, kas 2021 m. sudarys 81 162 EUR. Jeigu darbuotojas dirba pas kelis darbdavius, maksimali riba, iki kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, t. y. 81 162 EUR, bus skaičiuojama bendrai per visus darbdavius. Atitinkamai, susidarius socialinių draudimo įmokų permokai, ji bus tiesiogiai grąžinta darbuotojui (iki šiol buvo grąžinama darbdaviui).
  • Nuo darbuotojo gautos GPM neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo, neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.
  1. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai:
  • Įtvirtinta galimybė valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir kitų mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), tarpusavio įskaitymui mokestinėms nepriemokoms ir skoloms padengti. Iki šiol galimybės įskaityti valstybinio socialinio draudimo ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų permokų kitų mokesčių, administruojamų VMI, nepriemokai padengti bei kitų mokesčių, administruojamų VMI, permokos įskaityti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolai ar privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti, nebuvo.
  1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai:
  • Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas elektroniniais ryšiais skelbiamiems laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.
  • 0 proc. PVM tarifas taikomas iki 2022 m. gruodžio 31 d. tiekiamoms vakcinoms nuo COVID-19 ligos bei in vitro diagnostikos medicinos priemonėms, skirtoms COVID-19 ligos diagnostikai.
  • Nebeliko reikalavimo saugoti PVM sąskaitas faktūras ta forma, kuria jos buvo išsiųstos. Atitinkamai, visas PVM sąskaitas faktūras galima saugoti vien tik elektroniniu būdu.
  • Nustatyta, kad ne tik bankams ir kitoms kredito įstaigoms, bet ir kitokioms finansų įstaigoms (kaip jos suprantamos pagal Finansų įstaigų įstatymą), teikiančioms PVM neapmokestinamas finansines paslaugas, suteikta galimybė išrašyti PVM sąskaitas faktūras tokiu pat dažnumu kaip ir bankams. Pakeitimas taikomas įforminant PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimą, įvykusį nuo 2021 m. sausio 1 d.
  1. Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai:
  • Įtvirtinta nauja stambaus projekto lengvata, pagal kurią juridiniai asmenys, sudarę stambaus projekto investicijų sutartį, galės nemokėti pelno mokesčio. Lengvata galės būti taikoma iki 20 m., skaičiuojant nuo stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo, o tokia sutartis galės būti sudaryta nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Stambus projektas lengvatos kontekste suprantamas kaip duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme.
  • Iš apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų nebegalima atskaityti nuostolių, patirtų dėl vieneto akcijų perleidimo, jei akcijas perleidžianti bendrovė 2 metus ir ilgiau turėjo daugiau kaip 10 proc. šio vieneto akcijų.
  1. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nauja redakcija:
  • Už išmestus teršalus bus taikomas padidintas mokesčio tarifas tiems asmenims, kurie neturi leidimo, bet jį privalo turėti, arba  kurių turimame leidime nenustatyti taršos normatyvai.
  • Nauju mokesčio objektu tampa žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai.
  1. Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai:
  • Paramos gavėjų sąrašas buvo praplėstas, į jį įtraukiant fizinius asmenis, tiesiogiai dalyvaujančius ekstremalios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime. Tokiems fiziniams asmenims suteikta teisė netvarkyti gaunamos ir panaudojamos paramos apskaitos, taip pat neprivaloma atsiskaityti už gaunamą paramą ir (ar) jos panaudojimą.
  1. Nekilnojamojo turto mokestis:
  • Apskaičiuojant nekilnojamojo turto (NT) mokestį už 2021 m., turės būti vadovaujamasi naujomis NT mokestinėmis vertėmis, kurios buvo nustatytos 2020 m. Registrų centro atliko NT masinio vertinimo metu.